Stresas – šiuolaikinio gyvenimo rykštė. Jaudinamės ir stresuojame dėl situacijų darbe, dėl santykių su kitais žmonėmis, dėl savo ir šeimos narių gerovės bei dar daugybės kitų dalykų, kurie kiekvienam savi ir skirtingi.
Skirtingos ir savipagalbos nuo streso priemonės. Kai kas griebiasi žalingųjų – alkoholio, narkotikų, psichotropinių vaistų ir kitų. Kiti vis dėlto ieško pozityvių metodų – sportas, socialinis aktyvumas, įvairūs būreliai, psichoterapeuto ar psichologo pagalba, gamta. Prie vis labiau pripažinamų stresą malšinančių metodų priskiriami ir joga bei meditacija.
Jogos specialistai dažnai jogą apibūdina kaip proto, kūno ir dvasios susijungimą, pasiekiamą praktikuojant tam tikras kūno padėtis. Mažiau tikintiems ar netikintiems šį jogos fenomeną galima paaiškinti ir paprasčiau – tai vidinės pusiausvyros sukūrimas lėtais, sistemingais judesiais ir kvėpavimu.
Jei kalbėtume apie meditaciją – kartais joga priskiriama ar net prilyginama meditacijai. Tačiau tai kur kas platesnė sąvoka. Tai – proto nuraminimas, buvimas čia ir dabar, vidinės ramybės bei pusiausvyros radimas. Ji gali būti pasiekiama taikant įvairias aplinkybes – tylą, muziką, gamtą, tačiau meditacijos aplinka ir metodai individualūs ir nėra vieno bendro vardiklio.